Draudimo sutartis: ką pasirašote?
Advokatas Albertas Buta su portalo cargonews.lt žurnaliste Aliona Vasilevskaja kalbėjosi apie vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės draudimą, nedraudiminius įvykius bei vežėjų galimybes susitarti dėl palankesnių draudimo sąlygų.
Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu. Draudimo bendrovės sutartyse neretai nurodo, kad už pradingusį krovinį jos atlygins tik tuo atveju, jeigu vairuotojas naudosis tik saugomomis aikštelėmis. Paanalizuokime kokių sunkumų kyla vežėjams, bandant įrodyti savo tiesą?
Sąlygos sunkiai įgyvendinamos
Jau rašėme apie UAB „Berita“ vadovo Algio Žvirblio istoriją, kai iš saugomos aikštelės buvo pavogtas įmonės vilkikas ir juo vežtas krovinys. Draudimo bendrovė nepripažino, kad krovinio vagystė yra draudiminis įvykis ir atsisakė išmokėti išmoką. Vežėjas iki šiol teisiasi su „PZU Lietuva“.
Advokato Mindaugo Šimkūno kontoros advokatas Albertas Buta pasakoja, kad standartinių draudimo taisyklių sąlygų tekstuose saugoma aikštelė apibrėžiama kaip: aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu. Joje esančios transporto priemonės, aikštelės personalo saugomi visą parą. Bėda ta, kad tokių aikštelių kartais pritrūksta, todėl kai kuriuose maršrutuose tampa sunku įgyvendinti keliamus reikalavimus. Anot advokato, tokiomis sąlygomis draudikai tiesiog stengiasi savo atžvilgiu iki minimumo sumažinti potencialias draudimo rizikas.
„Vežėjai draudimo sutarčių tekstuose, matydami tokias sunkiai įgyvendinamas sąlygas, dažniausiai, ilgai negalvoję, vis tiek draudimo sutartis sudaro. Reikalas yra tame, kad vežėjų automobiliais kelių transportu civilinės atsakomybės (CMR) draudimas nėra privalomas ir, atitinkamai, draudimo sutarties šalys yra laisvos susitarti tiek dėl draudimo objekto apimties, tiek ir dėl nedraudiminių įvykių. Tuomet atsitikus potencialiam draudiminiam įvykiui aikštelėje, kuri neatitinka draudimo sutartyje aptarto vienokio ar kitokio apibrėžimo, draudikas tiesiog pirštu duria į standartinių draudimo taisyklių išlygą, nurodančią, jog įvykis yra nedraudiminis ir draudimo išmoka tokiu atveju nėra mokama,“ – sako jis.
Ką rekomenduoja draudikai?
„Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas sako, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų yra transporto priemonę su kroviniu ne darbo metu laikyti saugomoje aikštelėje. Kiekviena draudimo įmonė gali kiek skirtingai apibrėžti, kas yra saugoma aikštelė, tačiau bendri požymiai yra šie: teritorija aptverta iš visų pusių, kontroliuojamas patekimas (su fizine apsauga), pilnas teritorijos apšvietimas ir filmavimas su įrašų saugojimu. Saugomų aikštelių, atitinkančių draudikų reikalavimus, sąrašai yra viešai prieinami Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) svetainėje adresuhttp://www.iru.org/transpark-app.
Draudimo bendrovės „If“ vyriausias produkto vadovas Valdemaras Jonikas taip pat rekomenduoja klientams naudotis visą parą saugomomis aikštelėmis, kurių sąrašas skelbiamas IRU tinklalapyje.
“Papildomai rekomenduojame prieš sudarant krovinio gabenimo sutartį išsiaiškinti, koks tai krovinys, kokia jo vertė. Iš praktikos žinome, kad dažniausiai grobiami greitai realizuojamų prekių kroviniai. Norint sumažinti krovinio vagystės riziką, patartina iš anksto susiplanuoti gabenimo maršrutą, numatyti saugias sustojimo vietas,“ – papildo jis.
„PZU Lietuva“ Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis vežėjams rekomenduoja sustoti saugomose (ne stovėjimo) aikštelėse, o rytų šalių teritorijose prie stacionarių policijos postų. „Įspėjame vežėjus vairuotojų darbo ir poilsio režimus organizuoti taip, kad jiems netektų poilsiui sustoti Maskvos ar Sankt Peterburgo prieigose,“ – pataria jis.
Patarimai vežėjams
Pirmiausia, reikėtų atsisakyti tarp vežėjų gajaus mito, kad draudimo įmonės nesidera dėl draudimo sąlygų ir standartinės draudimo sąlygos negali būti koreguojamos. Smulkios ar vidutinės vežimo įmonės dažnai net nebando derėtis dėl vežėjui palankesnių sąlygų.
Advokatas A. Buta sako, kad draudimo įmonės dažnai yra linkusios koreguoti ne tik saugomos aikštelės sąvoką, bet ir kitas mažiau vežėjui palankias draudimo sutarties sąlygas. Išimtys iš standartinių draudimo sutarties sąlygų, jų koregavimas ar papildomos nuostatos tokiu atveju tiesiog aptariamos draudimo polise. Žinoma, didesnė draudiminė rizika, dažnai sąlygoja ir didesnę draudimo įmoką, tačiau, kaip žinia, nemokamų pietų nebūna.
Kita dažna bėda yra ta, kad neretai vežėjai ieško pigiausio CMR draudimo varianto, tačiau, vėlgi, pigiausias variantas, kaip taisyklė, užtikrina ir pačią mažiausią draudiminę apsaugą.
Papildomas susitarimas su draudiku apie tai, kokios konkrečios aikštelės draudiko yra pripažįstamos saugiomis, palengvintų vežėjo dalią.Tačiau teisiškai įpareigojančių sąrašų patvirtinimas, matyt, iš draudikų pusės kol kas yra sunkiai įsivaizduojamas.
„Visų pirma dėl tos pačios elementarios priežasties, kad egzistuoja tokių saugių aikštelių trūkumas ar kai kuriose šalyse jų apskritai nėra. Draudimo sutartimi pripažinus šią viešą paslaptį, draudikas turėtų pasiūlyti kokias nors alternatyvas,“ – pasakoja A. Buta.
Papildomos sąlygos
Asociacija „Linava“ ragina vežėjus, prieš pasirašant CMR draudimo sutartis, iš anksto susitarti su draudikais individualiems transporto įmonės poreikiams pritaikyti CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie saugomas aikšteles ir papildyti šias taisykles konkrečių stovėjimo aikštelių sąrašu (su adresais) vežėjui aktualiose valstybėse tam, kad tokiose aikštelėse įvykus krovinio vagystei, įvykis neginčytinai būtų pripažįstamas draudiminiu, tuomet draudikai privalės mokėti draudimo išmoką.
Ar draudimo bendrovės pasiruošusios sydaryti tokias sutartis?
„Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos vadovas A. Raziūnas sako, kad nepaisant to, kad pateiktas aikštelių sąrašas yra ilgas ir išsamus, vežėjai susiduria su situacijomis, kai atstumai tarp nurodytų aikštelių yra per dideli, todėl jie negali sustoti poilsiui nurodytose aikštelėse. Dėl to, kai kuriuose maršrutuose tampa sunku įgyvendinti reikalavimus transporto priemones su kroviniais laikyti tik saugomose aikštelėse. „Lietuvos draudimas“, anot jo, atsižvelgdamas į situaciją rinkoje ir vežėjų poreikius, teikia vežėjams lengvinančias išlygas, kur ir kaip tokiais atvejais laikyti transporto priemones su kroviniu.
Anot draudimo bendrovės „If“ vyriausiojo produkto vadovo V. Joniko, „If“ taip pat yra pasiruošusi atsižvelgti į individualius klientų poreikius, o specialios sutarties kaina priklausys nuo konkrečių poreikių. Tiems vežėjams, kurie laikosi griežtų gabenamų krovinių saugumo standartų, papildomos sąlygos draudimo pabranginti neturėtų.
Atsižvelgiant į tai, koks yra susitarimas tarp draudimo sutarties šalių, toks dažniausiai yra ir teisminio proceso rezultatas. Teismas pirmiausia vadovaujasi tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis. Be papildomų derybų ar išlygų pasirašydami su draudikais sunkiai įgyvendinamas draudimo sutarties sąlygas, patys vežėjai save pastato į nepavydėtiną padėtį.