LAT pasisakė dėl viršvalandinio darbo, už kurį mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis, įrodinėjimo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Nustatytos darbo laiko trukmės viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad už dirbtą viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis.

2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas apmokėjimo už viršvalandinį darbą krovinių vežimo įmonės darbuotojui (vairuotojui) klausimą, pasisakė dėl šiame straipsnyje paminėtos antrosios sąlygos (darbdavio nurodymo, darbdavio žinojimo ar jo leidimo) egzistavimo ir jos įrodinėjimo. Transporto įmonė (atsakovė) laikėsi pozicijos, jog vairuotojas dirbo be jos nurodymo ir žinios, savarankiškai organizavo savo darbo ir poilsio laiką, todėl ir apmokėti jam už viršvalandžius teisinio pagrindo nebuvo. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (ieškovas), priešingai, teigė, jog jis dirbo viršvalandžius darbdavio nurodymu, su darbdavio žinia, nes būtent darbdavio nurodymus vykdydamas jis vyko į reisus, laikėsi krovinių pristatymo terminų. Žemesnių instancijų teismai konstatavo nesant pagrindo priteisti vairuotojui viršvalandžių apmokėjimą, kadangi vairuotojas neįrodė, jog viršvalandžius dirbo darbdavio (įmonės) nurodymu. Ieškovui kasaciniame skunde ginčijant įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo teisėtumą, kasacinio teismo kolegija išaiškino, kam tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog viršvalandiniai darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus.

LAT pažymėjo, kad nors darbo teisės bylose įrodinėjimo pareiga įprastai tenka darbdaviui, ši pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos darbdaviui nustatymas iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko darbdavys objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tinkamos išvados, kad nurodymų dirbti viršvalandžius sąlygą turi įrodyti darbuotojas, o ne darbdavys. Teismas taip pat akcentavo, kad nežiūrint aktyvaus teismų, nagrinėjančių darbo bylas vaidmens, darbuotojas nėra pasyvus proceso stebėtojas ir jis neatleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos.

Analizuojamoje byloje ieškovas (vairuotojas) pateikė vienintelį įrodymą – vairuotojo kortelės duomenis, iš kurių matyti, kad darbuotojas viršijo numatytą darbo (vairavimo) valandų skaičių per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad toks įrodymas tik patvirtina, kad vairuotojas dirbo viršvalandžius, bet savaime neįrodo, jog vairuotojas viršvalandžius dirbo darbdavio paliepimu ar su jo žinia. LAT nebuvo poreikio plačiau pasisakyti, kokie įrodymai būtų pakankami, siekiant pagrįsti darbdavio nurodymą ar darbdavio leidimą dirbti viršvalandžius, todėl minėtas klausimas liko neatsakytas.

Įrodymai, patvirtinantys, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius darbdavio nurodymu, galėtų būti įvairūs įmonės (darbdavio) vidaus (lokaliniai) dokumentai, iš kurių turinio galima spręsti, kad darbuotojas viršvalandžius dirbo su darbdavio žinia, pvz., darbdavio tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad darbuotojo darbo laikas yra ilgesnis nei turėtų būti, paties darbdavio pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, žymintys viršvalandinį darbą. Be abejo, tinkamiausi įrodymai būtų – rašytiniai darbdavio nurodymai dirbti viršvalandžius, kuo šie nurodymai detalesni, tuo mažesnė tikimybė, kad darbuotojui ir darbdaviui teks atverti teismo duris. Visgi krovinių pervežimo srityje toks scenarijus, kad darbdavys teiks nurodymus darbuotojui dirbti viršvalandžius raštu, mažai tikėtinas. Krovinių transportavimas yra dinamiška veikla, užsakymai gaunami nuolat, net nespėjus sudaryti krovinio pervežimo sutarties vairuotojas jau gabena krovinį į jo paskirties vietą, todėl naivu tikėtis, kad darbdavys teiks vairuotojui nurodymus dirbti viršvalandžius raštu ar kad darbuotojas reikalaus tokių rašytinių nurodymų. Realesnis variantas – kad vairuotojas (darbuotojas) bent jau bandytų išsireikalauti iš darbdavio, kad nurodymai dirbti viršvalandžius būtų pateikiami ne žodžiu, bet bent jau trumpąja SMS žinute.

Transporto įmonės (darbdavio) krovinių pervežimo užsakymuose, už kurių įvykdymą atsakingas vairuotojas (darbuotojas), įprastai nurodoma ir krovinio pristatymo data, todėl darbuotojas galėtų įrodinėti, kad pats nurodymas įvykdyti tam tikrą krovinio pervežimo užsakymą kartu reiškia ir nurodymą dirbti viršvalandžius, jei tokio pervežimo užsakymo įvykdymas lemia, kad darbuotojui reikės dirbti viršvalandžius.

Taigi 2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtoje byloje suformuota LAT praktika yra palanki transporto įmonėms ir nenaudinga mobiliems darbuotojams (vairuotojams), nes būtent šiems teks įrodyti, kad dirbo viršvalandžius ar naktį darbdavio nurodymu, kokie įrodymai bus tam pakankami lieka terra incognita, viena aišku – vairuotojo kortelės duomenų nepakaks.

Žymos: , ,

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe (mobingas)

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. darbdaviui, įgyvendinant DK 30 str. normas atsirado nauja pareiga imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai darbo vietoje užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.

Plačiau

Ginčo teismingumas tarptautinio krovinio vežimo atveju (CMR kovencija v. Reglamentas „Briuselis Ibis“)

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-09-05 priėmė transportininkams svarbią nutartį, kurioje paaiškino, jog esant tarptautinio vežimo sutartiniams santykiams sprendžiant dėl ginčo teismingumo ne visais atvejais gali būti taikomos CMR konvencijoje numatytos teismingumo taisyklės.

Plačiau

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau
Žemėlapis