Licencija vežti krovinius kelių transporto priemonėmis nuo 2,5 iki 3,5 tonos

Nuo 2022 metų gegužės 21 dienos įsigalioja Reglamentų (EB) Nr. 1071/2009 ir Nr. 1072/2009 pakeitimai – krovinių pervežimo veikla kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, užsiimančios įmonės privalės turėti krovinių pervežimo licenciją.

Iki šiol reikalavimas turėti licenciją krovinių pervežimo veiklai vykdyti buvo taikomas tik įmonėms, krovinių transportavimu besiverčiančioms kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), buvo didesnė kaip 3,5 tonos.

Pažymėtina, kad licencija vežant krovinius transporto priemonėmis nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos reikalinga tik krovinių vežimui tarptautiniais maršrutais. Tuo tarpu gabenant krovinius transporto priemonėmis iki 3,5 tonos vietiniais maršrutais (vykdant išimtinai nacionalines vežimo operacijas jų įsisteigimo valstybėje narėje), licencija nėra reikalinga.

Kodėl buvo priimti teisės aktų pakeitimai?

Remiantis Reglamento (ES) 2022/1055 preambule, nacionalines ir tarptautines krovinių vežimo operacijas tik motorinėmis transporto priemonėmis, kurių masė neviršija 3,5 tonos, vykdančių įmonių skaičius nuolat didėja, o kai kurios ES valstybės savarankiškai priėmė sprendimą privalomai licencijuoti tokias įmones.

Europos Parlamento ir Europos Tarybos vertinimu, siekiant užtikrinti minimalų sektoriaus, naudojančio išimtinai kroviniams vežti skirtas motorines transporto priemones, profecionalizacijos lygį ir suderinti visų vežėjų konkurencijos sąlygas, vienodi reikalavimai turėtų būti taikomi tiek vežėjams, transportuojantiems krovinius transporto priemonėmis virš 3,5 tonos, tiek vežėjams, transportuojantiems krovinius transporto priemonėmis nuo 2,5 iki 3,5 tonos.

Kokie finansiniai reikalavimai taikomi krovinių pervežimu besiverčiantiems ar norintiems verstis subjektams?

Transportuojant krovinius krovininėmis transporto priemonėmis virš 3,5 tonos ir krovininėmis transporto priemonėmis nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo disponuoti nuosavu kapitalu, o viešojo sektoriaus subjektai – grynuoju turtu, kurių vertė ne mažesnė kaip:

  1. 9000 eurų, jeigu naudojama tik viena transporto priemonė (virš 3,5 tonos);
  2. 5000 eurų už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę (virš 3,5 tonos);
  3. 900 eurų už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę (nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos).

Transportuojant krovinius išimtinai krovininėmis transporto priemonėmis nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo disponuoti nuosavu kapitalu, o viešojo sektoriaus subjektai – grynuoju turtu, kurių vertė ne mažesnė kaip:

  1. 1800 eurų, jeigu naudojama tik viena transporto priemonė (nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos);
  2. 900 eurų už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę (nuo 2,5 tonos iki 3,5 tonos).

Kada licencija vežti krovinius nereikalinga?

Licencijos nereikia:

  1. universaliųjų pašto paslaugų teikėjams, vežantiems pašto siuntas;
  2. vežant sugadintas ir avarijas patyrusias transporto priemones;
  3. vežant vaistus (vaistinius preparatus), prietaisus, įrenginius ir kitus gaminius, reikalingus pirmajai medicinos pagalbai teikti atliekant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju;
  4. krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės leidžiama masė neviršija 2,5 tonos;
  5. krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis vietiniais maršrutais (vykdant išimtinai nacionalines vežimo operacijas jų įsisteigimo valstybėje narėje), kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 3,5 tonos;
  6. taip pat krovinių vežimui, jei laikomasi šių sąlygų: a) vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė arba yra tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas; b) reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į ar iš įmonės arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų; c) krovinį vežančias motorines transporto priemones vairuoja pagal sutartinę prievolę įmonės įdarbintas ar jai suteiktas personalas; d) krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, yra įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006-01-18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB nustatytų sąlygų; ir e) toks vežimas yra tik pagalbinė įmonės veikla.

Kur reikėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo?

Dėl licencijos ar jos kopijos išdavimo vežėjas turėtų kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją.

Šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisė

Šeimos ir paveldėjimo teisė apima vedybų, skyrybų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis bei klausimus dėl mirusio asmens palikto turto paveldėjimo. Mes padedame paruošti, sudaryti ir įregistruoti tokias sutartis. Konsultuojame savo klientus visais šeimos ir paveldėjimo teisės klausimais. Kokiais šeimos ir sutuoktinio paveldėjimo teisės klausimais suteiksime jums konsultacijas? Planuojant sudaryti santuoką […]

Plačiau

Ne laiku išduotos tachografo kortelės – ar galima gauti kompensaciją?

Advokatas Mindaugas Šimkūnas su žurnalistu Vadim Volovoj kalbėjosi apie situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vežėjų sąjungos inetnetinėje svetainėje https://vezejas.eu patalpintu straipsniu šia tema.

Plačiau

Nupirkote naudotą transporto priemonę ir pastebėjote, kad ji turi defektų? Sužinokite, ko galite reikalauti iš pardavėjo

Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų.

Plačiau
Žemėlapis