Skirtinga vežėjo atsakomybė: transporto priemonės nepateikimas į pasikrovimo vietą / vėlavimas pristatyti krovinį

(1) Vežėjo atsakomybė nepateikus transporto priemonės į pasikrovimo vietą

Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Net ir kasacinėje instancijoje yra pasitaikę sprendimų, kuomet teismai taikydavo CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią vežėjo atsakomybę vėluojant pristatyti krovinį, nors vežėjas transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą apskritai nepateikdavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2012).

Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę:

CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį“.

Vadinasi, vežėjo transporto priemonės nepateikimas kvalifikuojamas kaip sutarties neįvykdymas ir vežėjo atsakomybė už tai nustatoma pagal nacionalinius įstatymus. Pagal CK 6.258 str. 5 d., jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina, kad transporto priemonės į pasikrovimo vietą nepateikęs vežėjas siuntėjui privalo atlyginti tik protingo dydžio nuostolius. Pagal nuostolių numatymo doktriną vežėjas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nukentėjusioji šalis (siuntėjas) privalo įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis (t. y. sutartis, kurią siuntėjas sudaro nutraukęs sutartį su pirmuoju vežėju) sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, siekiant sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui.

Ar nuostoliai yra protingi, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, aukščiau minėtoje byloje nustatyta, kad vežimo užmokestis pagal pradinę vežimo sutartį buvo 110,00 EUR, tačiau vežėjui nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą, ieškovas turėjo samdyti kitą vežėją už ženkliai didesnę – 900,00 EUR – kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nevertino, ar vežėjas numatė ir (ar) galėjo protingai numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę ieškovo nurodomo dydžio (790,00 EUR) nuostolius, todėl bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kadangi transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą santykius reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, už tokį pažeidimą sutartyje gali būti numatyta ir bauda.

(2) Vežėjo atsakomybė vėluojant pristatyti krovinį

Šį klausimą yra išsamiai sureguliavusi CMR konvencija, todėl kitaip dėl jo susitarti negalima. Krovinio pristatymo terminus viršijęs vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, jeigu pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala. Nuostolių kompensavimas ribojamas užmokesčio už vežimą dydžiu (išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog vežėjas pristatymo terminą viršijo tyčia ar dėl didelio neatsargumo). Be to, tokiems ginčams sureguliuoti CMR konvencija numato privalomą pretenzijos vežėjui pareiškimą per nustatytą terminą.

Žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio įrodymai itin aktualūs, kai vežėjo ir siuntėjo santykių grandinėje kaip tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai. Būtent regresinio reikalavimo atveju (atlyginus nuostolius siuntėjui ir taip įgijus reikalavimo teisę į vežėją) ekspeditoriui būtina turėti įrodymus apie tai, kad gavėjas (siuntėjas) patyrė nuostolius, kokio dydžio nuostolius patyrė ir tai, kad nuostoliai patirti dėl krovinio pristatymo termino viršijimo. Praktikoje ekspeditoriai be ginčo sumoka savo užsakovams sutartines netesybas už vėlavimą pristatyti krovinį, tuo tarpu sumokėtų sumų regreso tvarka iš vežėjo reikalauja kaip patirtų nuostolių atlyginimo. Tokia praktika yra ydinga. Pavyzdžiui, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-719-661/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodė, kad „Apelianto (Atsakovo) prašomi priteisti nuostoliai yra Atsakovui taikytos jo Užsakovo netesybos. Tai, kad Atsakovas šias netesybas laiko savo nuostoliais, nepadaro šių netesybų nuostoliais, kurie gali būti priteisiami iš Ieškovo, kaip vežėjo CMR konvencijos 23 str. 5 d. pagrindu. Tarp Atsakovo ir kitų asmenų ir jo Užsakovo, sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp Ieškovo ir Atsakovo susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia atsakomybė kyla apeliantui pagal jo sudarytas sutartis su Užsakovu, Ieškovui atsakomybė gali kilti tik tokioje apimtyje, kiek yra nustatyta jo su Atsakovu sudarytose sutartyse bei šiuos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.“

Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą reikšmingas CMR konvencijoje įtvirtintas draudimas vežimo sutarties šalims tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypti nuo CMR konvencijos nuostatų. Kadangi CMR konvencija tiesiogiai reglamentuoja vežėjo atsakomybę viršijant krovinio pristatymo terminą, susitarimas dėl baudų už pavėluotą krovinio pristatymą negalimas.

Nuostolių įrodinėjimas

Nežiūrint skirtingo atsakomybės ir jos ribų reglamentavimo transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą ir krovinio pristatymo termino viršijimo atvejais, bendras reikalavimas yra tas, kad nukentėjusiajam asmeniui tenka pareiga įrodinėti nuostolius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Nacionalinės teisės reglamentavimo atveju, už transporto priemonės nepateikimą atsakomybei esant neribotai, siuntėjas turi įrodyti, jog pakeičiančiąją sutartį su kitu pasitelktu vežėju sudarė protingomis sąlygomis ir per protingą terminą. Taip pat ir suinteresuoto laiku gauti krovinį asmens nuostoliai dėl krovinio pristatymo termino viršijimo tarptautinio krovinių gabenimo atveju turi būti pagrįsti ir susieti su pačiu vėlavimu pristatyti krovinį.

Tiesa, transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą atveju vežimo sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų sumokėjimo, ko vėlavimo pristatyti krovinį atveju padaryti negali. Pastaruoju atveju krovinio siuntėjas dėl sutarties pažeidimo (pavėluoto krovinio pristatymo atveju) pažeistas savo teises gali apginti tik įrodęs, kad dėl to buvo patirti nuostoliai.

Žymos: , , , , , ,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų)

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Plačiau

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau
Žemėlapis