Transporto įmonių mokestinės aplinkos Lietuvoje apžvalga (2012 m.)
Dėkinga Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos yra nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Tranzitinės valstybės statusas, viena iš geriausių regione sausumos kelių sistema, neužšalantis jūrų uostas, išvystytas geležinkelių tinklas, įsibėgėjantys viešųjų logistikos centrų steigimo prie didžiųjų Lietuvos miestų darbai – visuma šių aplinkybių lemia tai, kad Lietuva yra itin patraukli šalis transporto sektoriaus investicijoms.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, renkantis vietą naujoms investicijoms ir priimant sprendimą pradėti veiklą naujoje aplinkoje, yra šalyje galiojanti mokesčių sistema. Atsižvelgiant į tai, pateikiame trumpą kelių transporto sektoriaus mokestinės aplinkos apžvalgą.
1. Transporto priemonių apmokestinimas
1.1. Mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones (krovininių transporto priemonių mokestis):
- Šis mokestis mokamas tik už nuo 12 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės (leistino maksimalaus svorio) N2/N3 kategorijų krovinines kelių transporto priemones, iš jų O4 klasės priekabas ir puspriekabes, krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4
- Mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės registravimo liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą transporto priemonės leidžiamą maksimalią masę (bendrąją masę).
- Mokestis mokamas kasmet, tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros iki kitos. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, turi būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis mokesčio sumokėjimą.
Tarifai:
Eil. Nr.
|
Transporto priemonės tipas
|
Mokesčio dydis (litais)
|
||
I. N2/N3 KATEGORIJŲ KROVININĖS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS, iš JŲ O4 klasės PRIEKABOS IR PUSPRIEKABĖS
|
||||
1.
|
Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų bendrosios masės*
|
300
|
||
2.
|
Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų bendrosios masės**
|
440
|
||
3.
|
Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų bendrosios masės*
|
320
|
||
4.
|
Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų bendrosios masės**
|
460
|
||
5.
|
Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų bendrosios masės*
|
340
|
||
6.
|
Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų bendrosios masės**
|
480
|
||
7.
|
Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų bendrosios masės*
|
440
|
||
8.
|
Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų bendrosios masės**
|
990
|
||
9.
|
Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų bendrosios masės*
|
460
|
||
10.
|
Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų bendrosios masės**
|
1010
|
||
11.
|
Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų bendrosios masės*
|
480
|
||
12.
|
Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų bendrosios masės**
|
1030
|
||
13.
|
Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų bendrosios masės*
|
500
|
||
14.
|
Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų bendrosios masės**
|
1050
|
||
15.
|
Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų bendrosios masės*
|
520
|
||
16.
|
Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų bendrosios masės**
|
1070
|
||
17.
|
Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos bendrosios masės*
|
540
|
||
18.
|
Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos bendrosios masės**
|
1090
|
||
19.
|
Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų bendrosios masės*
|
560
|
||
20.
|
Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų bendrosios masės**
|
1110
|
||
21.
|
Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų bendrosios masės*
|
580
|
||
22.
|
Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų bendrosios masės**
|
1130
|
||
23.
|
Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų bendrosios masės*
|
820
|
||
24.
|
Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų bendrosios masės**
|
1300
|
||
25.
|
Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų bendrosios masės*
|
840
|
||
26.
|
Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų bendrosios masės**
|
1320
|
||
27.
|
Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų bendrosios masės*
|
860
|
||
28.
|
Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų bendrosios masės**
|
1340
|
||
29.
|
Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų bendrosios masės*
|
880
|
||
30.
|
Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų bendrosios masės**
|
1360
|
||
31.
|
Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų bendrosios masės*
|
900
|
||
32.
|
Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų bendrosios masės**
|
1380
|
||
33.
|
Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų bendrosios masės*
|
920
|
||
34.
|
Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų bendrosios masės**
|
1400
|
||
35.
|
Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų bendrosios masės*
|
1300
|
||
36.
|
Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų bendrosios masės**
|
1930
|
||
37.
|
Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos bendrosios masės*
|
1320
|
||
38.
|
Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos bendrosios masės**
|
1950
|
||
39.
|
Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų bendrosios masės*
|
1340
|
||
40.
|
Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų bendrosios masės**
|
1970
|
||
41.
|
Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų bendrosios masės*
|
1360
|
||
42.
|
Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų bendrosios masės**
|
1990
|
||
43.
|
Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų bendrosios masės*
|
1850
|
||
44.
|
Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų bendrosios masės**
|
2540
|
||
45.
|
Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų bendrosios masės*
|
1870
|
||
46.
|
Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų bendrosios masės**
|
2560
|
||
47.
|
Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų bendrosios masės*
|
1890
|
||
48.
|
Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų bendrosios masės**
|
2580
|
||
49.
|
Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų bendrosios masės*
|
1910
|
||
50.
|
Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų bendrosios masės**
|
2600
|
||
51.
|
Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų bendrosios masės*
|
1930
|
||
52.
|
Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų bendrosios masės**
|
2620
|
||
53.
|
Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų bendrosios masės*
|
1950
|
||
54.
|
Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų bendrosios masės**
|
2640
|
||
55.
|
Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų bendrosios masės*
|
1970
|
||
56.
|
Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų bendrosios masės**
|
2660
|
||
II. KROVININIŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUNGINYS N3+O4
|
||||
57.
|
Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos bendrosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus
|
*
|
2260
|
|
**
|
3340
|
|||
58.
|
Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų bendrosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus
|
*
|
2300
|
|
**
|
3400
|
|||
59.
|
Nuo 42 (įskaitytinai) iki 43 tonų bendrosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus
|
*
|
2350
|
|
**
|
3500
|
|||
60.
|
Nuo 43 (įskaitytinai) iki 44 tonų bendrosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus
|
*
|
2400
|
|
**
|
3600
|
Pastaba: viena žvaigždutė (*) rodo, kad ašis (-ys) yra su pneumatine pakaba arba pripažintu ekvivalentu. Dvi žvaigždutės (**) rodo kitą ašies (-ių) pakabų sistemą.
1.2. Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis (kelių mokestis):
- Šis mokestis mokamas už teisę važiuoti magistraliniais A1-A18 automobilių keliais autobusais (M2-M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1-N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis. Mokestis mokamas už kiekvieną kelių transporto priemonę.
- Mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės bendrąją masę, tipą, klasę bei diferencijuojamas pagal išperkamos teisės važiuoti magistraliniais keliais laikotarpį.
- Mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę.
Tarifai:
Transporto priemonė
|
Mokesčio dydis (litais)
|
|||||||
dienos tarifas
|
savaitės (7 dienų) tarifas
|
mėnesio (30 dienų) tarifas
|
metų tarifas
|
|||||
EURO III ir mažiau taršios
|
EURO 0, I, II
|
|||||||
Krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai
|
N1
|
iki 3,5 tonos (įskaitytinai) bendrosios masės
|
29
|
60
|
140
|
900
|
||
N2
|
nuo 3,5 tonos iki 12 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės
|
37
|
170
|
400
|
1800
|
2400
|
||
N3
|
nuo 12 iki 40 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės
|
37
|
170
|
400
|
2600
|
3450
|
||
vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, – iki 44 tonų bendrosios masės
|
37
|
170
|
400
|
2600
|
3450
|
|||
N1
|
iki 3,5 tonos (įskaitytinai) bendrosios masės, kai transporto priemonių savininkai – žemės ūkio veiklos subjektai
|
29
|
60
|
140
|
900
|
|||
N2,N3
|
nuo 3,5 tonos iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės, kai transporto priemonių savininkai – žemės ūkio veiklos subjektai
|
29
|
60
|
140
|
1050
|
|||
Specialios kelių transporto priemonės
|
skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti
|
37
|
80
|
200
|
1200
|
Pastaba: Transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos po 2001 m. spalio 1 d., atitinka EURO III arba mažiau taršią emisijos klasę. Iki šios datos pagamintų ir įregistruotų transporto priemonių atitiktis EURO III emisijos klasei nustatoma pagal gamintojo ar oficialaus jo atstovo išduotą sertifikatą (pažymą). Nepateikus tokio dokumento kontrolę vykdantiems pareigūnams, laikoma, kad transporto priemonė šios klasės neatitinka.
1.3. Aplinkos teršimo mokestis:
- Mokestis mokamas už taršą iš transporto priemonių.
- Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai nustatomi vienai tonai sunaudotų degalų. Tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus. Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Tarifai:
Transporto priemonė
|
Degalų rūšis
|
Mokesčio tarifai, Lt / tonai degalų
|
1. Kelių transporto priemonės ir kiti ne keliais judantys mechanizmai su vidaus degimo varikliais (motorais)
|
benzinas
|
27
|
dyzelinas
|
28
|
|
suskystintos naftos dujos
|
26
|
|
suslėgtos gamtinės dujos
|
21
|
Pastaba: nuo mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.
Šios sistemos buvimą ir jos veikimą patvirtina:
- transporto priemonę pardavusios ir atliekančios garantinę priežiūrą įmonės išduota pažyma, kuri galioja tokį pat laikotarpį, kiek ir techninės apžiūros talonas, kurio išdavimą ir galiojimą reglamentuoja Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės, arba
- autorizuotų automobilių servisų išduota pažyma, kuri galioja tokį pat laikotarpį, kiek ir techninės apžiūros talonas, kurio išdavimą ir galiojimą reglamentuoja Keliu transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės, arba
- valstybinės techninės apžiūros įmonės išduota techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija, kurioje nurodytos išmetamųjų teršalų (CO ir CH) koncentracijos. Teršalų koncentracijos nurodomos pageidaujant transporto priemonės valdytojui. Valstybinės techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija galioja iki techninės apžiūros talone nurodytos kitos valstybinės techninės apžiūros atlikimo datos;
- naujoms transporto priemonėms, kurios įregistruotos Lietuvoje nuo 2002 m. sausio 1 d. – tipo atitikimo sertifikatas, patvirtinantis transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių atitiktį Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams, išduodamas gamyklos – gamintojos arba jos oficialiai įgalioto atstovo šalyje.
Kiekvienais metais dokumento, įrodančio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos kelių transporto priemonėje buvimą ir jos veikimą, gauti nereikia. Užtenka tik techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) ir įmonės vadovo užtikrinimo, kad automobilyje išmetamų dujų neutralizavimo sistema yra veikianti.
2. Nekilnojamojo turto mokestis
Vadovaujantis Europos Bendrijos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 str., vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais:
- šiai veiklai naudojamų kelių transporto priemonių stovėjimo vietą su asfalto, betono, grindinio ar žvyro danga, kuri negali būti gatvė ar daugiabučio gyvenamojo namo kiemas;
- reikalavimus atitinkančią buveinę – vežėjo valdymo centrą – patalpą, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti.
2.1. Nekilnojamojo turto mokestis:
- Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai, tačiau jei nekilnojamasis turtas neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduodamas naudotis juridiniam asmeniui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį kyla juridiniam asmeniui.
- Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamą nekilnojamojo turto masinį vertinimą. Mokesčio mokėtojui nesutinkant su masiniu vertinimu, mokestinė vertė gali būti nustatoma mokesčio mokėtojo iniciatyva atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.
- Mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai.
Tarifai:
2012 m. – nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės;
Nuo 2013 m. – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Konkretų mokesčio tarifą nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos savivaldybė, atsižvelgdama į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą,jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba tiek 2012 m., tiek 2013 m. yra nustačiusi bendrą 0,8 proc. tarifą, tuo tarpu apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui nustatytas 1 proc. mokesčio tarifas; Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. bei 2013 m. mokestiniam laikotarpiui nustatė bendrą 0,6 proc. tarifą, o apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui – 1 proc.
3. Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokesčio objektas:
apmokestinamo asmens, vykdančio ekonominę veiklą, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas šalies teritorijoje už atlygį, taip pat prekių importas, kiti įstatymo numatyti atvejai.
PVM tarifai:
Standartinis PVM tarifas – 21 proc.
0 procentų PVM tarifas taikomas:
- tiekiamoms prekėms, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos;
- paslaugoms, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš Europos Sąjungos teritorijos;
- prekėms, tiekiamoms kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamoms iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena);
- prekių pervežimui į kitą valstybę narę (kuris laikomas prekių tiekimu), jeigu, tas prekes patiekus kitam asmeniui, joms galėtų būti taikomas 0 procentų PVM tarifas;
Pastaba: nurodytos tik transporto veikla užsiimančioms įmonėms aktualesnės nuostatos.
Teisė į PVM atskaitą:
PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą: pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymą, kai apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą arba padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma.
PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo/importo PVM už įsigytas/importuotas prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos skirtos naudoti tokiai PVM mokėtojo veiklai:
- PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui;
- prekių tiekimui ar paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ar paslaugų teikimas nebūtų neapmokestinamas PVM jeigu jis vyktų šalies teritorijoje.
Užsienyje sumokėto PVM susigrąžinimas: apmokestinamasis asmuo nustatyta tvarka turi teisę susigrąžinti užsienyje sumokėtą PVM. Teisė susigrąžinti PVM, sumokėtą užsienyje, suteikiama apmokestinamiesiems asmenims iš Europos Bendrijos valstybių, taip pat iš tų valstybių, kuriose taikomas abipusiškumo principas.
4. Pelno mokestis
4.1. Pelno mokestis
Pelno mokesčio objektas – visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, atskaičius:
- neapmokestinamas pajamas (pvz. draudimo išmokos, atlyginama žala, sumokėtos netesybos, kt.);
- leidžiamus atskaitymus (faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti);
- ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus;
- iš ankstesnio mokestinio laikotarpio atkeltus patirtus nuostolius.
Mokesčio tarifai:
Bendrai taikomas pelno mokesčio tarifas – 15 proc.
Įmonėms, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą (išimtys taikomos įmonėms, kurių dalyviai kartu yra ir kitų įmonių kontroliuojantys akcininkai ar dalininkai).
Laisvosiose ekonominėse zonose veiklą vykdanti įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Tarptautinio krovinių pervežimo veikla užsiimančios įmonių Lietuvos įstatymų leidėjas neišskiria ir šių įmonių pelnas apmokestinamas aukščiau nurodyta tvarka.
4.2. Dividendų apmokestinimas
- Lietuvos įmonės Lietuvoje registruotai įmonei išmokami dividendai pelno mokesčiu nėra apmokestinami ir nėra įtraukiami į dividendus gaunančios įmonės pajamas, jei Lietuvos įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balso teisę suteikiančių dividendus išmokančios įmonės akcijų (dalių, pajų);
- Lietuvos įmonės užsienyje registruotai įmonei išmokami dividendai pelno mokesčiu nėra apmokestinami, jei užsienio įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balso teisę suteikiančių dividendus išmokančios įmonės akcijų (dalių, pajų). Taikomos išimtys tikslinėse teritorijose, t.y. nustatytose ofšorinėse zonose, registruotoms įmonėms.
Kitais atvejais Lietuvos ar užsienio įmonei išmokami dividendai apmokestinami 15 proc. tarifu, o mokestį privalo sumokėti dividendus išmokanti įmonė.
Fiziniams asmenims išmokami dividendai apmokestinami 20 proc. tarifu.
Užsienio šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, rezidentai gali pasinaudoti tokiose sutartyse numatytomis lengvatomis, t.y. jeigu dividendai pajamų mokesčiu yra apmokestinami Lietuvoje, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ta pati gautina suma papildomai neturėtų būti apmokestinama arba, jei rezidento valstybė taiko didesnį apmokestinimo tarifą, gautina suma papildomai apmokestinama tik rezidento valstybėje galiojančio tarifo ir Lietuvos Respublikos nustatyto tarifo skirtumu.
5. Darbo jėgos apmokestinimas
5.1. Darbo užmokesčio apmokestinimas
Su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos:
- gyventojų pajamų mokesčiu 15 proc. (apmokestinama bazė mažinamaneapmokestinamų pajamų dydžiu, kuris priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų dydžio, auginamų nepilnamečių vaikų skaičiaus);
- valstybiniu socialinio draudimo įmokomis:
- 30,98 proc. darbdavio nuo darbo užmokesčio dydžio mokama įmoka (pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc., ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc., nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc., sveikatos draudimui 3,0 proc., nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,18 proc.)
- 9 proc. nuo darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio paskaičiuota ir mokama įmoka (pensijų socialiniam draudimui – 3 proc., sveikatos draudimui – 6 proc.).
- įmokomis į Garantinį fondą – 0,2% (iš garantinio fondo išmokamas darbo užmokestis bankrutuojančių įmonių darbuotojams).
5.2. Minimalus darbo užmokestis
Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Vyriausybės patvirtintas minimaliojo valandinio darbo atlygio dydis – 5,15 lito, minimalioji mėnesinė alga – 850,00 litų.
Krovinių pervežimo veikla užsiimančios įmonės taip pat turėtų žinoti, kad mėnesiniam darbo užmokesčiui viršijant 1.105,00 Lt sumą (t.y. 1,3 minimaliojo mėnesinio užmokesčio), nėra apmokestinami komandiruotės atveju darbuotojui išmokami dienpinigiai, kurių suma neviršija LR finansų ministro patvirtintų tų užsienio šalių dienpinigių, į kurias vykstama, normos.
Priešingu atveju, dienpinigiai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
5.3. Užsienio valstybių (ne Europos Sąjungos narių) piliečių įdarbinimas
Siekiant įdarbinti ne ES valstybės narės pilietį, būtina gauti:
- leidimą dirbti Lietuvoje;
- leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Teisės aktai nustato, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, t.y. teoriškai leidimai gali būti išduodami tik trūkstamų profesijų kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Maksimalus terminas, kuriam leidimai išduodami yra 2 metai. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje yra jaučiamas krovininių transporto priemonių vairuotojų trūkumas, todėl darbdavių prašymai dėl leidimo užsieniečiams išdavimo dažniausiai pagal paraišką yra tenkinami maksimaliam terminui.
Darbdavys, norintis įdarbinti užsienio vairuotoją, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Jeigu per mėnesį į įmonę, siekiančią įdarbinti užsienietį, nesikreipia Lietuvos ar kitos ES valstybės pilietis arba jis neturi reikiamos kvalifikacijos, darbdavys teritorinei darbo biržai pateikia nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvoje (prašymą užpildo ir pateikia darbdavys, o ne užsienietis, kurį siekiama įdarbinti). Kartu su prašymu pateikiami užsieniečio asmens dokumento kopija, kvalifikaciją ir darbo patirtį patvirtinantys dokumentai (dokumentai turi būti tinkamai patvirtinti dokumentus išdavusios valstybės institucijų ir išversti į lietuvių kalbą).
Užsieniečio įdarbinimo procedūra įprastai užtrunka apie 2-3 mėnesius.
Lietuvos darbo biržai išdavus užsieniečiui leidimą dirbti, šis privalo papildomai gauti dokumentą, suteikiantį teisę atvykti į Lietuvą, t.y. daugkartinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Reikia pastebėti, kad daugkartinės vizos, kuri taip pat suteikia teisę atvykti į Lietuvą, išdavimo procesas yra daug trumpesnis, todėl operatyvumo dėlei praktikoje įprasta leidimo laikinai gyventi išdavimo laukiančiam darbuotojui teikti paraišką dėl daugkartinės vizos išdavimo.
Pastaba: apžvalga parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje 2012-08-01 galiojusiais teisės aktais.