Transporto priemonių pardavimo sutarčių specifika

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Motorinė transporto priemonė – tai bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus neprilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones (Kelių eismo konvencijos 1 str. o d.). Taigi parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomai turės būti nurodyti ridos duomenys (odometro rodmenys). Šis reikalavimas visiškai aiškus. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalys, pirmiausia tai taikoma pardavėjui, turi nurodyti eismo ir kitus įvykius, kuriuose parduodama transporto priemonė dalyvavo ar buvo apgadinta. Kyla klausimas – kaip tai sužinoti ir ar apskritai įmanoma? Pagal CK 6.4311 str., nurodomi turi būti tik tie įvykiai, kurie įvyko transporto priemonei buvus pardavėjo nuosavybėje. Vadinasi, apie to laikotarpio transporto priemonės įvykius pardavėjas turi žinoti. Be to, nurodyti reikia ne bet kokius eismo ar kitus įvykius, o tik tuos, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Visi kiti įvykiai sutartyje gali būti nurodyti tuo atveju, jeigu pardavėjas žino apie tokius įvykius ar apie tokius apgadinimus. Taigi įvykių nurodymo pareiga pardavėjui priskiriama tik jam subjektyviai žinant apie patirtus eismo įvykius. Reikia manyti, kad toks sužinojimas greičiausiai galimas tik tuomet, kai pardavėjui prieš tai buvęs pardavėjas (ankstesnėje pardavimo sutartyje) buvo apie tai nurodęs. Visokio kitokio pardavėjo žinojimo tikriausiai nebus įmanoma įrodyti. O ir reikalauti iš pardavėjo, kad jis imtųsi kažkokių specialių priemonių perkamo automobilio būklei išsiaiškinti, nėra pagrindo.

2015-10–26 Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą. 2015-11-01 įsigaliojus įsakymui pradėti taikyti ir reikalavimai motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims. Įsakyme numatytas trūkumų sąrašas yra baigtinis. Reikia pažymėti, kad jis susijęs su esminiais, pavojingais transporto priemonės techniniais mazgais: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementais, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais, vairuotojų ir keleivių saugos sistemomis, dujų išmetimo sistema.

Kitų gedimų nurodyti nėra privaloma. Tačiau rūpestingas pardavėjas, tikėtina, turėtų nurodyti ir kitus neprivalomai nurodytinus motorinės transporto priemonės gedimus ar trūkumus.

Kokių pasekmių galima susilaukti nevykdant naujai įsigaliojusių reikalavimų motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims? Nenurodžius dabar jau privalomų sutarčiai sąlygų, sutartis tikriausia negalėtų būti pripažinta negaliojančia dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų nevykdymo. Bet sąmoningai nuslėpus ridos duomenis, žinomus privalomai nurodomus transporto priemonės gedimus, pirkėjas galėtų reikalauti mažinti prekės pardavimo kainą, reikalauti atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas arba, trūkumams esant esminiams (t.y. kuriems egzistuojant pirkėjas nebūtų apskritai sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties), reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir atlyginti iš nesąžiningos šalies patirtus nuostolius.

Žymos: , ,

Vykdomos sutarties modifikavimas teismo tvarka

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Tačiau tam tikrais atvejais […]

Plačiau

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas kreditorius verčia būti budriais

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.

Plačiau

LAT pasisakė dėl viršvalandinio darbo, už kurį mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis, įrodinėjimo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui […]

Plačiau
Žemėlapis