Transporto priemonių pardavimo sutarčių specifika

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Motorinė transporto priemonė – tai bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus neprilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones (Kelių eismo konvencijos 1 str. o d.). Taigi parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomai turės būti nurodyti ridos duomenys (odometro rodmenys). Šis reikalavimas visiškai aiškus. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalys, pirmiausia tai taikoma pardavėjui, turi nurodyti eismo ir kitus įvykius, kuriuose parduodama transporto priemonė dalyvavo ar buvo apgadinta. Kyla klausimas – kaip tai sužinoti ir ar apskritai įmanoma? Pagal CK 6.4311 str., nurodomi turi būti tik tie įvykiai, kurie įvyko transporto priemonei buvus pardavėjo nuosavybėje. Vadinasi, apie to laikotarpio transporto priemonės įvykius pardavėjas turi žinoti. Be to, nurodyti reikia ne bet kokius eismo ar kitus įvykius, o tik tuos, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Visi kiti įvykiai sutartyje gali būti nurodyti tuo atveju, jeigu pardavėjas žino apie tokius įvykius ar apie tokius apgadinimus. Taigi įvykių nurodymo pareiga pardavėjui priskiriama tik jam subjektyviai žinant apie patirtus eismo įvykius. Reikia manyti, kad toks sužinojimas greičiausiai galimas tik tuomet, kai pardavėjui prieš tai buvęs pardavėjas (ankstesnėje pardavimo sutartyje) buvo apie tai nurodęs. Visokio kitokio pardavėjo žinojimo tikriausiai nebus įmanoma įrodyti. O ir reikalauti iš pardavėjo, kad jis imtųsi kažkokių specialių priemonių perkamo automobilio būklei išsiaiškinti, nėra pagrindo.

2015-10–26 Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą. 2015-11-01 įsigaliojus įsakymui pradėti taikyti ir reikalavimai motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims. Įsakyme numatytas trūkumų sąrašas yra baigtinis. Reikia pažymėti, kad jis susijęs su esminiais, pavojingais transporto priemonės techniniais mazgais: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementais, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais, vairuotojų ir keleivių saugos sistemomis, dujų išmetimo sistema.

Kitų gedimų nurodyti nėra privaloma. Tačiau rūpestingas pardavėjas, tikėtina, turėtų nurodyti ir kitus neprivalomai nurodytinus motorinės transporto priemonės gedimus ar trūkumus.

Kokių pasekmių galima susilaukti nevykdant naujai įsigaliojusių reikalavimų motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims? Nenurodžius dabar jau privalomų sutarčiai sąlygų, sutartis tikriausia negalėtų būti pripažinta negaliojančia dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų nevykdymo. Bet sąmoningai nuslėpus ridos duomenis, žinomus privalomai nurodomus transporto priemonės gedimus, pirkėjas galėtų reikalauti mažinti prekės pardavimo kainą, reikalauti atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas arba, trūkumams esant esminiams (t.y. kuriems egzistuojant pirkėjas nebūtų apskritai sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties), reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir atlyginti iš nesąžiningos šalies patirtus nuostolius.

Žymos: , ,

Vaiko išlaikymo dydžio nustatymas: problemos ir ginčai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Plačiau

Fizinio asmens bankrotas: nesąžiningam skolininkui bankrutuoti nepavyks

Fizinių asmenų bankroto įstatymas – tai įrankis, skirtas sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Plačiau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų)

CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. CMR […]

Plačiau
Žemėlapis