Transporto priemonių pardavimo sutarčių specifika

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Motorinė transporto priemonė – tai bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus neprilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones (Kelių eismo konvencijos 1 str. o d.). Taigi parduodant tiek lengvuosius, tiek ir krovininius automobilius nuo šiol teks laikytis naujos tvarkos.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomai turės būti nurodyti ridos duomenys (odometro rodmenys). Šis reikalavimas visiškai aiškus. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalys, pirmiausia tai taikoma pardavėjui, turi nurodyti eismo ir kitus įvykius, kuriuose parduodama transporto priemonė dalyvavo ar buvo apgadinta. Kyla klausimas – kaip tai sužinoti ir ar apskritai įmanoma? Pagal CK 6.4311 str., nurodomi turi būti tik tie įvykiai, kurie įvyko transporto priemonei buvus pardavėjo nuosavybėje. Vadinasi, apie to laikotarpio transporto priemonės įvykius pardavėjas turi žinoti. Be to, nurodyti reikia ne bet kokius eismo ar kitus įvykius, o tik tuos, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Visi kiti įvykiai sutartyje gali būti nurodyti tuo atveju, jeigu pardavėjas žino apie tokius įvykius ar apie tokius apgadinimus. Taigi įvykių nurodymo pareiga pardavėjui priskiriama tik jam subjektyviai žinant apie patirtus eismo įvykius. Reikia manyti, kad toks sužinojimas greičiausiai galimas tik tuomet, kai pardavėjui prieš tai buvęs pardavėjas (ankstesnėje pardavimo sutartyje) buvo apie tai nurodęs. Visokio kitokio pardavėjo žinojimo tikriausiai nebus įmanoma įrodyti. O ir reikalauti iš pardavėjo, kad jis imtųsi kažkokių specialių priemonių perkamo automobilio būklei išsiaiškinti, nėra pagrindo.

2015-10–26 Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą. 2015-11-01 įsigaliojus įsakymui pradėti taikyti ir reikalavimai motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims. Įsakyme numatytas trūkumų sąrašas yra baigtinis. Reikia pažymėti, kad jis susijęs su esminiais, pavojingais transporto priemonės techniniais mazgais: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementais, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais, vairuotojų ir keleivių saugos sistemomis, dujų išmetimo sistema.

Kitų gedimų nurodyti nėra privaloma. Tačiau rūpestingas pardavėjas, tikėtina, turėtų nurodyti ir kitus neprivalomai nurodytinus motorinės transporto priemonės gedimus ar trūkumus.

Kokių pasekmių galima susilaukti nevykdant naujai įsigaliojusių reikalavimų motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims? Nenurodžius dabar jau privalomų sutarčiai sąlygų, sutartis tikriausia negalėtų būti pripažinta negaliojančia dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų nevykdymo. Bet sąmoningai nuslėpus ridos duomenis, žinomus privalomai nurodomus transporto priemonės gedimus, pirkėjas galėtų reikalauti mažinti prekės pardavimo kainą, reikalauti atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas arba, trūkumams esant esminiams (t.y. kuriems egzistuojant pirkėjas nebūtų apskritai sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties), reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir atlyginti iš nesąžiningos šalies patirtus nuostolius.

Žymos: , ,

Draudimo netikėtumai: kodėl draudikai neatlygina darbo funkciją atliekančios transporto priemonės padarytų nuostolių?

Asmuo, kuriam priklausanti transporto priemonė veikia darbo režimu, nėra apsaugotas nei nuo žalos atlyginimo trečiajam asmeniui (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), nei nuo patirtų nuostolių atlyginimo darbo režimu veikiančiai transporto priemonei (pagal KASKO draudimą).

Plačiau

Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą dviem atvejais – jeigu pareiškėjas tapo nemokus dėl CK6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Plačiau

SENT įstatymo taikymas Lenkijoje

2017-04-18 Lenkijoje įsigaliojo krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas (toliau – SENT), kurio tikslas – sumažinti sukčiavimo mastą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje ir apriboti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą.

Plačiau
Žemėlapis